Ankstų Velykų rytą pasipuošiau nauju megztiniu ir išsiruošiau į artimiausius brūzgynus žibučių ieškoti. Radau varnalėšų. Mano megztinis patraukė jų dėmesį kaip šviežia neišbandyta dirva su begaliniais pynių kalneliais ir pakalnėmis. Neapsakomas švelnumas gundė pagriebti, įsivelti ir nepaleisti. Bet greitai atsikračiau kibių varnalėšų pirštų ir toliau puikavausi savo darbu tarp tylių ir nematomų vietinių gyventojų.
Jeigu šiek tiek rimčiau, tai šis Brooklyn Tweed modelis jau seniai man nedavė ramybės. Labai pavasariškas ir jaukus. O pynes megzti tikrai neprailgo. Netgi dar smagiau nei nuobodžiai lygų raštą. Įsimeni pasikartojantį fragmentą ir vienas gabalėlis po kito virsta megztiniu. Mezgiau iš dvigubo Cashmere Blend siūlo.
